Prieš daugiau nei tūkstantį metų šiauriečiai – dažniau vadinami vikingais – išplėtė savo kolonijas į vakarus nuo Skandinavijos, Didžiąją Britaniją, Airiją, Islandiją, Grenlandiją ir Šiaurės Ameriką. Būtent ten šiauriečiai susitiko su Amerikos indėnais, kuriuos pavadino skrelių vardu.
Skandinavų sagose aprašoma nemažai konfliktų su skreliais. Žodis šiaurietiška saga reiškia tiek „tai, kas pasakyta“, tiek „istoriją, pasakojimą ar sakmę“.
Nors sagos buvo užrašytos, iš pradžių tai buvo žodiniai pasakojimai, todėl mokslininkai karštai diskutuoja apie jų tikslumą aprašant istorinius įvykius.
Buvo laikas, kai daugelis istorikų abejojo, ar skandinavai iš tikrųjų tyrinėjo Šiaurės Ameriką, tačiau archeologija patvirtino nuolatinės skandinavų gyvenvietės egzistavimą L’Anse aux Meadows vietovėje, Niufaundlende, be to, rasta įrodymų apie kitas stovyklavietes ir kolonijas.
Nors šiauriečiai dažnai stereotipiškai vaizduojami kaip nuožmūs kariai, puldinėję vienuolynus ir miestus, patys jie savęs tokiais nelaikė.
Vikingo vardas nurodo tik vieną skandinavų veiklą: antpuolius. Šiauriečiai taip pat buvo prekiautojai, ūkininkai, laivų statytojai, tyrinėtojai, pirkliai, amatininkai ir valstybės veikėjai.
Savo straipsnyje, išspausdintame leidinyje „Vikings: The North Atlantic Saga“, Williamas Fitzhugh rašo:
„Nepaisant jų, kaip laivų statytojų, jūrininkų ir karių reputacijos, šiauriečiai save laikė veikiau ūkininkais nei žvejais, medžiotojais, spąstų statytojais ar prekiautojais, nors kai kurie vikingai galėjo praleisti nemažą metų dalį užsiimdami būtent šia veikla.“
1
Šiaurietiškos sagos ir indėnai
2
Serialas: VIKINGAI: Ubbe susitinka su Amerikos indėnais
Šiaurietiškos sagos ir indėnai
L’Anse aux Meadows vietovėje rasta nedaug įrodymų apie šiauriečių ir indėnų kontaktus.
Visgi, jei nuo archeologijos pereisime prie sagų, pamatysime, kad šiauriečiai turėjo tam tikrų sąsajų.
Islandų sagos yra pagrįstos žodinėmis tradicijomis.
Jose pasakojama apie įvykius, vykusius 930–1030 metais – laikotarpiu, Islandijos istorijoje žinomu kaip söguöld (sagų amžius).
Pasakojimuose aprašomos kelionės, migracijos ir nesutarimai. Sagos orientuotos į istoriją, ypač į genealogiją ir šeimų praeitį. Praėjus kuriam laikui po 1190 m., šios istorijos buvo užrašytos senąja skandinavų kalba.
Remiantis sagomis, norvegai statėsi būstus ir žiemojo Hope. Jie palikdavo savo galvijus ganytis laisvai, be prižiūrėtojų. Pavasarį pasirodė daugybė kanojų ir buvo surengtas turgus, kuriame šiauriečiai keitė audinius į kailius ir indėniškus drabužius.
Nors skreliai norėjo mainyti prekes į geležinius kalavijus ir ietis, Karlsefni ir Freydis to neleido.
Vienu metu turguje iš miško išbėgo Karlsefni priklausantis jautis.
Skreliai tai palaikė grėsme ir skubiai pasišalino.
Po trijų savaičių pasirodė didelė skrelių grupė ir įvyko mūšis su šiauriečiais.
Per pirmąją ataką skreliai atstūmė norvegus, tačiau nėščia Freydis paėmė žuvusio norvegų kario kalaviją, smogė sau į nuogą krūtinę ir kontratakavo, taip atremdama skrelius.
Po mūšio šiauriečiai nusprendė, kad tai nėra tinkama vieta įsikurti, todėl išvyko.
Karlsefni apie du mėnesius keliavo į pietus su keturiasdešimčia vyrų. Jie teigė matę tik laukines vietoves ir grįžo namo.
Nors sagos pateikia keletą galimų užuominų apie skandinavų gyvenviečių vietas Šiaurės Amerikoje, esama ir painios informacijos.
Archeologiniai duomenys iš L’Anse aux Meadows ir sagose minimi apyniai rodo, kad šiauriečių gyvenvietė turėjo būti palei Šv. Lauryno upę.
Tačiau sagose nurodoma, kad skreliai naudojo kanojas, aptrauktas oda, o tai gali rodyti, kad inuitų valtys atkeliavo iš toliau šiaurėje esančių regionų.
Tai gali reikšti:
- Kad vietinių gyventojų valtys šioje Šiaurės Amerikos dalyje pasikeitė per šešis šimtmečius nuo pirmojo kontakto su šiauriečiais iki vėlesnio kontakto su europiečiais.
- Kad šiauriečių sagoje įsivėlė klaida dėl kanojų dengimo medžiagos.
Serialas: VIKINGAI: Ubbe susitinka su Amerikos indėnais
Ubbe (vaidina Jordanas Patrickas Smithas), Ragnaro Lodbroko (Travisas Fimmelis) sūnus, sugebėjo įgyvendinti tėvo svajonę surasti „Aukso žemę“.
Gerbėjai nekantriai nori sužinoti, kur tiksliai jis ir likusi grupė, įskaitant jo žmoną Torvi (Georgia Hirst), atsidūrė.
Ubbe ir Torvi keliavo į Islandiją su Kjetillu Flatnose’u (Adamas Copelandas) ir Otheriu (Ray’us Stevensonas), tačiau suprato, kad vietovė netinkama naujai kolonijai kurti.
Jie vėl sėdo į laivą ir išplaukė ieškoti naujos žemės, ir galiausiai jiems nusišypsojo laimė.
Kolonistai nusprendė juokais pavadinti žemę „Grenlandija“ (Žaliąja žeme), nes iš tikrųjų jokios žalumos nesimatė.
Ubbe, Torvi ir kiti ten ilgai neužsibuvo, nes Kjetillo valdžios troškimas išvijo juos iš tos dykros ir jie vėl buvo priversti leistis į jūrą.
Būtent tada, kai jie manė, kad viskas prarasta ir jie tikrai žus vandenyne, Ubbe tolumoje pamatė kalnus.
Galiausiai grupė aptiko derlingą žemę, apie kurią jiems pasakojo Otheris – žemę, kurią Ragnaras taip troško rasti.
Šios žemės pavadinimas seriale niekada nebuvo atskleistas, o gerbėjai norėjo sužinoti, kur jie atsidūrė.
Ubbe ir likusi grupė ten atrado naują gentį, ir kai kurie mano, kad jie išsilaipino Šiaurės Amerikoje.
Tai Amerikos indėnai, pasipuošę indėniškomis tatuiruotėmis, indėniškais galvos apdangalais ir indėniškomis rankinėmis.
Vietinė gentis stengiasi kuo geriau priimti Ubbe, Torvi ir kitus, nepaisant numatomų bendravimo sunkumų.
Žinoma, kyla klausimas, ar tai pirmieji europiečiai, su kuriais ši gentis užmezgė kontaktą.
Susiję produktai
-
Autentiškas geometrinis indėniškas kilimas
Price range: 29.99€ through 59.99€ 🛒 This product has multiple variants. The options may be chosen on the product page -
Boho hipių indėniška rankinė
-
Indėniška apyrankė – balta indėniška apyrankė